Ši kandis yra tokia pat reta, kaip ir jos paranormalus bendravardis (išskyrus tai, kad tai tikra) – tai Gazoryctra sp. Hepialidae šeimoje. Jie atstovauja bazinei Lepidoptera giminei ir yra plačiai žinomi kaip kandžiai vaiduokliai arba greitieji drugiai.. Vaiduoklis – nes žinoma, kad kai kurių rūšių patinai skraido tikromis lekomis, kur jie svyruoja aukštyn ir žemyn žolingose proskynose sutemus, o patelės stebi. Tie patys patinai taip pat kviečia pateles su feromonais, šiek tiek atsilikusi situacija su vabzdžiais. Swift- gana savaime aišku, tačiau žinoma, kad borealinės rūšys yra galingos skrajutės.
Viena iš ypatybių, padedančių tai nurodyti kaip bazinę liniją, yra sparnų išdėstymas ant kūno, kažkokia sparno venacija, sumažėjusios burnos dalys arba jų nėra ir stipraus sparnų sukabinimo įtaiso nebuvimas. Šios kandys turi a “jungas”, kuris yra mažas nykštis kaip projekcija iš užpakalinio sparno viršaus. Kitos kandžių linijos turi tvirtą sujungimo mechanizmą, žinomą kaip frenulum ir retinaculum, kur šeriai sukabina du sparnus, kad jie liktų sujungti skrydžio metu. Ramybės metu dantenas susilanksto ir tikriausiai padeda išlaikyti sparnus kartu – bet ne skrydžio metu; priekinis sparnas nesutampa su užpakaliniu sparnu ir skrydis nėra dinamiškas (Scoble 1992).
Amerikoje Hepialid biologija yra labai menkai suprantama. Pasauliniu mastu aprašyta tik keletas gyvenimo istorijų – visos jos atrodo endofaginės (nuobodu) augalų šaknų sistemose. Kai kurios ankstyvos stadijos lervos gali maitintis lapų pakratai arba po žeme šaknų sistemoje prieš patekdamos į šakniastiebį.. Australijai pasisekė, kad ji turi įvairią ir įspūdingą Hepialidae fauną – daugelis yra nuostabios spalvos ir milžiniškas (250mm arba iki 12 colių!), ir šiek tiek geriau studijavo. Kai kurios lervos yra net pakankamai paplitusios, kad aborigenų gentys jas naudojo kaip pagrindinį maisto šaltinį.
Bet ypač grįžkime prie šio drugio. Surinkau jį į savo juodos šviesos spąstus praėjusį rugpjūtį Siera Nevadoje 10,500 pėdos. Rūšis nežinoma, ir tikriausiai gali būti naujas. Labiausiai apmaudu yra tai, kad tai vienintelis mokslui žinomas egzempliorius. Visa gentis yra labai reta, išskyrus vieną ar dvi įprastas rūšis, yra tik kelios dešimtys egzempliorių. Taip pat ir rūšies patelė, aprašyta tik iš patino? Keista kitaip žinomos rūšies aberacija? O gal tai tikrai nauja. Aš užkodavau DNR brūkšniniu kodu, tai iš tikrųjų man nieko nesako, nes nėra jokių artimai susijusių rūšių sekų. Tiesą sakant,, kiek aš žinau, kitos rūšys Sjeroje net nebuvo renkamos dešimtmečius, todėl aš net negaliu gauti sekos iš senesnio egzemplioriaus. Vyšna ant torto – jų elgesys. Jie retai, jei kada nors, Ateik į šviesą – kuris gali būti jų krepusinio skrydžio rezultatas. Tinkamą naktį jie gali būti ant sparno 20-30 minučių, dažniausiai moteris ieško vyro, arba į kiaušialąstę skrendanti patelė (greičiausiai tiesiog transliuoja, kad jų kiaušiniai išsklaidytų ant žemės). Taigi rugpjūčio pabaigoje grįšiu į aukštąją Sjerą su keletu entomologijos skyriaus savanorių, tikėdamasis, kad ant stačių šlaitų pamatysiu vieną šnypštuką.. Jei gausiu daugiau, tai gali pasirodyti įspūdinga nauja Kalifornijos rūšis.
A similar situation to the beetle I talked about in this post – a lonely singleton that must sit in a cabinet unnamed until (tikiuosi) another specimen or two turn up.
Reduced or absent mouthparts a basal character – makes it sound like mouthparts didn’t evolve until after the main holometabolous orders had diversified. 🙂
Oho, how cool! Hopefully you’ll nab another one or two!
Yo, Chrisas. I sent you a reply to your e-mail. Hope my pic attachment didn’t stall the message in spam. When’s the next Moth and Me?
[…] was on the quest for more specimens of a new Hepialidae of which you may be familiar with from an earlier post. I heard reports from others that at elevations of 11,000′+ there was still a significant […]
[…] Moth has joined the Southern Fried Science Network. This blog boasts a great combination of entomology, photography, field work, and skepticism. Go check it out for sure, and welcome Chris to the […]
[…] Dabar aš dar nepradėjo dienoraščių apie muziką (for those who get the Wilco reference), but I am taking us back to the ghost moth of previous posts. […]